gėris

gėris statusas T sritis švietimas apibrėžtis 1) Dorovės kategorija, žyminti absoliutaus gerumo bendrybę; 2) žmogaus dorovingo elgesio bruožų visuma, kitaip – gerumas. Etikos veikaluose išsamiai diskutuojama apie gėrio ir blogio kategorijas. Evoliucionizmo ir progresyvizmo šalininkams gėris yra tai, kas skatina pažangą. Hedonizmo atstovai gėrį išgyvena tenkindami kūno poreikius. Pragmatikų gėris – nauda. I. Kantas gėriu, t. y. dorovės maksima, laikė pareigą. Humanistų aukščiausias gėris – žmoniškumas. Žmogus laikomas didžiausia vertybe, „visų daiktų matu“ (Protagoras). Reliatyvistai abejoja, ar apskritai verta kalbėti apie gėrį, nes jis keičiasi priklausomai nuo aplinkybių. Aukščiausias gėris yra darna, blogis – nukrypimas nuo darnos. Tai ne priešingos, o viena kitą papildančios kategorijos. Nukrypimus lemia laisva subjekto prigimtis ir aplinka, kurioje jis bręsta. Ta terpė – šeima, mokyklos kolektyvas, rengiantis savo narį bendruomeninio ir visuomeninio gyvenimo tvarkai, kurią paprastai reguliuoja darnos principas. Tai ilgas ugdymo procesas, skatinantis subjektą apsispręsti gyventi normalų gyvenimą, t. y. laikytis fizinio ir dvasinio gyvenimo normų. Kai šios vertybės emociškai išgyvenamos ir įkūnijamos elgesiu, tampa dorybėmis. Iš jų formuojasi dorovės nuostatos, sudarančios charakterio šerdį. Sakome formuojasi, bet ne atsiranda, nes darnos ir santarvės moralės kūrybos kelias ilgas ir painus. Jis susideda iš begalės dialogų su savimi ir kitais žmonėmis ieškant žmoniškumo, tiesos, teisingumo ir patikimumo supratimo, tikro realizavimo meilės darbais. Dorovė – ne gatava dovana, ne akimirkos tėkmės, o ilgo dorovinio dialogo padarinys. Ugdymas ir yra dialogas, bendravimas keičiantis informacija apie vertybes. Dialogo meno dar niekas rimtai nemoko. Pasitenkinama draudimais, barniais: neskriausk, nemeluok, neveidmainiauk, nepiktžodžiauk; arba: tesėk žodį, būk pakantus, protingas, saikingas ir pan. Mokytojų rengimo įstaigose nedėstoma dialogo teorija ir metodika. Mokyklose sistemingai nemokoma mandagumo ir susikalbėjimo meno. Nors dėstoma etika, bet vargu ar jos abstrakcijos įdiegs įprotį žmoniškai bendrauti. Vertėtų pradėti mokyti paprasto susikalbėjimo ir etiketo. atitikmenys: angl. goodness vok. Güte rus. добро

Enciklopedinis edukologijos žodynas. 2007.

Look at other dictionaries:

  • Geriş — Hilfe zu Wappen …   Deutsch Wikipedia

  • Geriß — Geriß(Griß)n heftigeBemühung;angestrengtesLiebeswerben;Andrang;Sympathie.Gehörtzu»sichumetw⇨reißen«.Oberd1800ff …   Wörterbuch der deutschen Umgangssprache

  • gėris — statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Dorovės kategorija, žyminti absoliutaus gerumo bendrybę. atitikmenys: angl. goodness vok. Gute, n rus. добро …   Sporto terminų žodynas

  • gėris — statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Žmogaus dorovingo elgesio bruožų visybė. atitikmenys: angl. goodness vok. Gute, n rus. добро …   Sporto terminų žodynas

  • gėris — Bendroji  informacija Kirčiuota forma: gė̃ris Kirčiuotė: 2 Rūšis: nauja žodžio reikšmė Kalbos dalis: daiktavardis Kilmė: lietuvių Giminiški naujažodžiai: gerametis; geras; geražodis; gerietis, ė. Pateikta: 2011 11 17. Atnaujinta: 2013 12 27.… …   Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas

  • gėris — 2 gė̃ris sm. (2); SD167 gėrimas, gėralas: Gira yra drūtas gė̃ris per rugpjūtį J. Gė̃ris į skrandį atsiduria per stemplę J. Ligonis vienu gėriù gyvas J. Nė ma[n] valgis, nė ma[n] gėris, kaip ligonis turiu būt JD669. Tai mano gėris šaltas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gėris — 1 gė̃ris sm. (2) 1. gerumas: Jo gė̃ris buvo neišpasakytas Lš. 2. malonumas, džiaugsmas, linksmybė: Gė̃ris bus tau, kad vandenį šiltą įsėsi, t. y. gėrėsies J. Gėrùžy gimiau, gėrùžy augau JD1226. Nėr nė vieno vargo, bet gėris, linksmumas DP104. 3 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gerís — n ( es/ ) fury …   Old to modern English dictionary

  • geriş — is. 1) Germe işi 2) hlk. Dağların ve tepelerin üst kısmı, sırt …   Çağatay Osmanlı Sözlük

  • gėris — gė̃ris dkt. Žmónės ver̃žiasi į tiẽsą, gė̃rį ir grõžį …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.